Neretai galima išgirsti, jog žaidžiame visą gyvenimą – nuo kūdikystės iki senatvės, tačiau daugiausiai žaidžia ikimokyklinio amžiaus vaikai. Žaidimas – tai pagrindinis vaikų užsiėmimas, kurio metu įgyjama naujų sugebėjimų, įgūdžių, vertybių, naujos patirties, ugdoma motorika, kalba, vaizduotė, lavinami intelektiniai gebėjimai, įsisąmoninamos elgesio normos, taisyklės, vertybės. Aktyviai žaisdamas vaikas mokosi kurti, išreikšti save, bendrauti tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais, išklausyti kitus, siūlyti savo idėjas. Žaidimas padeda ne tik mokytis, bet ir pažinti savo ir kitų emocijas, mokytis mažinti pyktį, nerimą, tinkamai išreikšti save, savo poreikius ir norus. Tik per žaidybinę veiklą vaikas pažįsta savo artimiausią aplinką, tyrinėja ir patiria atradimo džiaugsmą.

Žaidimų svarba yra labai didelė, nes žaisdami vaikai mokosi daug dalykų, kuriuos pritaikys gyvenime. Naudingiausias žaidimas vaikui yra tada, kai jo artimiausias žmogus aktyviai dalyvauja ir žaidžia su juo. Toks bendravimas ir žaidimas kartu padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą, kūrybiškumą, atsakomybės ir pareigos jausmus. Suaugęs žmogus, būdamas šalia, gali ne tik pamokyti, nukreipti vaiką tinkama linkme, bet ir geriau suprasti ir pažinti savo vaiką, taip pat pats prisiminti atradimo džiaugsmą.